Deklaracija parengta

Gruodžio 3 dieną vyko Sporto savanorių sąjungos narių ir gerbėjų susirinkimas. Apie jį galite paskaityti mūsų svetainėje - http://www.sportosavanoriai.lt/2010/12/04/gruodzio-3-d-susirinkimo-atgarsiai/

Susirinkimo metu buvo nutarta, kad būtina paruošti labai svarbų oficialų dokumentą - deklaraciją dėl sporto savanorių statuso Lietuvoje. Jau esame patyrę daug problemų, kai renginių organizatoriai į savanorystę žiūri atlaidžiai ir be didelės reikšmės - savanorystę jie supranta tik kaip pigią darbo jėgą, mažai dėmesio skiria savanorių darbų kokybei palaikyti ir pan.

Taigi, norint parengti šią deklaraciją reikia išdėstyti svarbiausias mus kamuojančias problemas, išsakyti pagrindinius norus/reikalavimus.

Todėl prašome visų Sporto savanorių sąjungos narių bei sąjungai prijaučiančių žmonių pagalbos - kviečiame išsakyti visas kylančias mintis šiais klausimais:

1. Aprašykite savo patirtį ir iškilusias problemas 2010 m. sąjungos renginiuose;
2. Pasiūlykite, koks galėtų būti oficialus mūsų sąjungos elgesio ir tarpusavio santykių kodeksas ar jo punktai;
3. Kviečiame teikti pasiūlymus dėl 2011 m. veiklų - šie metai bus minimi kaip Europos savanorių metai;
4. Pasiūlykite, kaip geriausiai būtų galima paminėti tarptautinę savanorių dieną (kuri minima kasmet gruodžio 5).

Minima deklaracija bus paskelbta mūsų artimiausiame visuotiniame susirinkime 2011 02 08 - šią dieną taip pat minėsime mūsų sąjungos oficialų trečiąjį gimtadienį.

Visus pasiūlymus ir mintis kviečiame išsakyti šioje temoje, o jei norite privačiau, siųskite e-paštu - info[eta]sportosavanoriai.lt Pasiūlymus galite teikti ne tik visiems išvardintiems variantams, bet ir vienu kuriuo nors klausimu.



Kviečiu visus būti aktyviais sąjungos nariais (ne tik renginiuose)!

Bent jau pats asmeniškai daug problemų nepatyriau,tačiau teko susidurti 2009 u16 krepšinio čempionate su šiokiom tokiom problemom, kai visa dieną nuo 10 val ryto iki 11 vakaro tekdavo sėdėti "prilipus" prie kėdės ir valyti aikštelę be jokių pakeitimų,manau rašant deklaraciją reikėtų atsižvelgti į kažkokias darbo pertraukas ir pan. leisti savanoriams atsipūsti,kartais pasitaiko ir maisto trūkumas (cia labiau būdinga tarptautiniams renginiams)

Pasakyti savo nuomonę norėčiau ir aš:

1. Visų pirma labai daug problemų mums kilo šių metų krepšinio čempionate Vilniuje. Iš pradžių labai menką požiūrį į savanorystę bendrai parodė Lietuvos rinktinės treneriai, pareiškę, kad mes turime besąlygiškai priimti visus jų norus. Bandant apsiginti susipykome ir su LKF - juk Lietuvos rinktinė tuomet buvo laikomi karaliais... Taigi, deklaracijoje reikia pažymėti, kas yra savanorystė ir kaip reikėtų su ja elgtis - tai nėra nemokama ar pigi darbo jėga, o tiesiog pagalba, už tai nėra mokamas joks atlygis, tad ir dėl šių dalykų savanorystė (ir su ja susiję asmenys) turi būti gerbiami ir visokeriopai mylimi. Taip pat nemanau, kad reikėtų savanoriams užkrauti pilnos tam tikros sferos atsakomybės - kadangi mes nesame darbuotojai, tad negalime atsakyti visu 100 % už tas veiklas ir įvairius padarinius. Verta pažymėti, kokiu lygiu (jei iš viso ji būtų) turi būti reikalaujama atsakomybės iš savanorio. Apie tokias smulkmenas kaip maitinimas ar nakvynė negaliu nieko pasakyti, nes tai (dažniausiai) priklauso nuo organizatorių turimų lėšų - tačiau reikia pažymėti, kad savanoriais reikia rūpintis - bent proto ribose.

2. Būtina priimti elgesio ir tarpusavio santykių kodeksą - tikrai svarbią vietą jame užimti turėtų tokie punktai, kaip tarpusavio pagarba, supratimas, kad mes visi esame vienodi (nepaisant nustatytų darbo vietų ar rolių), negalime per prievartą reikalauti kažkokių darbų ar veiksmų iš kito savanorio (lygybė pati svarbiausia). Kodekse turėtų būti aprašyti atvejai, kurie nustatytų savanorių pašalinimo tvarką, nes tikrai yra situacijų, kai savanoris elgiasi priešingai savanorystės principams ir skaudina bei žemina kitus narius. Įspėjimai turėtų lemiamą įtaką.

3-4. Labai svarbi kitų metų diena bus vasario 8 - švęsime savo gimtadienį. Taigi, susirinkimas turėtų būti labiau šventinio pobūdžio (priešingai nei paskutinis susirinkimas). Deklaracijos priėmimas bus puiki pradžia - būtinas ir toras. Kitų metų gruodžio 5 dienai reikia pasiruošti iš anksto - surengti kokią nors akciją ar šventę, kurios metu visi miesto svečiai pamatytų ar išgirstų, kad mes esame. Nors tą dieną būtina visokeriopai populiarinti savanorystės idėjas.

1. Manau, kad reikėtų keistis postais (apie U-18), nes pvz žmonėms, kurie stovėjo lauke(kalbu ne apie save) tikrai atsibosdavo viena ta pati vieta.
2. Per U-18 pirmas 2 dienas kai turėjo vykti mokymai mes po puse dienos pralaukdavom nieko neveikdami. Norėtųsi daugiau tikslumo, konkretumo iš organizatorių, t.y. tų, kurie kviečia padėti vykdyti renginį.

Taip, va tie paties lietuviai, rodo didziausius ozius, jie karaliai, jie cia auksciau visko, i mus ziuri, kaip i vergus, gal per daug perdejau, bet tikrai nesiskaito, kodel kitu saliu komandos, draugiskesnrs,
su problemoms per daug nesuusiduriau, tik gal tai,kad zmones labai nenoriai rodydavo bilieta, kai tikrindavom ar i ta sektoriu eina. Bet cia jau turbut ne musu problemos

1. Reikėtų visuominei paaiškinti, kas bendrai yra savanoris, nes dauguma jų savanoriavima supranta, kaip pagalbą vaikų/senelių namams, ar keliavimą į po stichijų nusiaubtus kraštus padėt ten gyvenantiems žmonėms.
2. Labai pritariu Mykolui dėl elgesio ir tarpusavio santykių kodekso. Galima bandyt prieš kiekvieną rengininį pasirašinėt bendradarbiavimo sutartis ( ar kažką panašaus) , kurios įpareigotų renginio organizatorius elgtis atsakingiau.
(atsiprašau už klaidas) ( kaip kils dar įdėjų parašysiu)

na pabandysiu išdėstyti savuosius pastebėjimus
1. kaip ir kiti pritariu, kad būtų etikos ir moralės kodeksas;

2. Savanorių samprata manau visiem aiški - tai asmenys, kurie laisva valia ir niekieno neverčiami atlieka visuomenei naudingą darbą, negaudami už tai atlygio, ir mano asmenine nuomone yra tikrai verti pagarbos ir supratimo, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar kt.;

3. apibrėžta aiški tvarka dėl priėmimo ir šalinimo (ypač šalinimo) iš organizacijos šiuo atveju mūsų 3S;

4. Manau, kad reikalingos dvišalės sutartys su organizacijomis, kurios prašo mūsų pagalbos, jos turėtų būti individualios (savanorio ir organizacijos); oranizacija privalo instruktuoti savanorį apie atliekamų darbų pobūdį, saugą ir sveikatą darbe (ypač prieš tokius renginius kurie trunka ilgiau nei vieną dieną); užtikrinti darbų atlikimo sąlygas; kompensuoti dėl atliekamų darbų turėtas išlaidas (maisto, nakvynės, aprangos), arba aiškiai išdėstyti savanorio anketoje-kvietime ką kompensuos; pasirūpinti socialiniu draudimu (ypač jei savanoriaujama daugiau nei vieną dieną); savanoris turi aiškiai žinoti ką, kur, kada, kiek laiko atliks jam patikėtą veiklą ir už ką konkrečiai jis yra atsakingas; savanoris taip pat atitinkamai įsipareigoja susipažinęs su sąlygomis ir kt.

Be abejo kaip ir visur dažnai savanoriškoje veikloje kyla neaiškumų ir nesantaikos, manau, kad didžioji dalis dėl kartais neaiškiai apibrėžtų reikalavimų. Tai savanoriškas darbas, bet vis gi darbas ir galimi nelaimingi atsitikimai, vadinas savanoris turėtų būti apdraustas. Sutinku su tais pasisakymais, kad daug kas nesupranta savanoriško darbo esmės ir nejaučia pagarbos savanoriams, pamiršta, kad savanoris kaip ir atėjo taip ir išeis savo noru, jei jam bus nemalonu dėl nepabijosiu pasakyti - išnaudojimo. Žinoma ir mes savanoriai neturime jaustis aukščiau visko, nes mes patys pasirenkame tą veiklą, kurioje dalyvaujame ir žinodami, kad tai savanoriavimas neturime tikėtis, kad mus 'nešios ant rankų'. kaip bebūtų gauname patį geriausią atlygį - bendravimą



Prisiminus mūsų veiklą U18, norėčiau pirmiausiai padėkoti visiems už nuostabų laiką pirmiausiai dar ačiū Sauliui už tai, kad įtraukė į šią veiklą ir nuolatos mus saugoja ir už mus kovoja Andriui G., Jonei, Aistei, Erikai, Karoliukui, Reginai ir visiems kitiems nuostabiausiems ir nuostabiausioms dar dėdei Ernestui
Tačiau deja yra ir ne tokių smagių prisiminimų, vėl kalbu apie tą patį, bet nesvarbu kokias aukštas ar ne tokias jau aukštas pareigas organizatoriai ar kiti atsakingi asmenys užimtų niekas neturi teisės mūsų įžeidinėti, o taip buvo, orgazinatoriai negalėjo mums skirti tas pareigas, kurios priklausė kitiems (apmokamiems) darbuotojams, turėjo mums vykdyti kokybiškus mokymus, o ne dėstyti teoriją, kuri nėra aktuali, supažindinti mus su konkrečia veikla, kurią vykdysim, apibrėžti aiškiai už ką mes atsakingi. Patys savanoriai turėjo atlikti jiems patikėtas užduotis kuo atsakingiau.

Džiaugiuosi, kad po truputį dalinatės savo mintimis. Jos labai svarbios.

Čia šiek tiek pateiksiu citatų iš mūsų įstatų - taigi, iš dokumento, kuriuo realiai galime remtis vykdydami tam tikrus veiksmus.

3. Asociacijos nariai, jų teisės ir pareigos
3.1. Asociacijos nariais gali tapti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat jaunesni, bet vyresni nei 14 metų, asmenys pripažįstantys Asociacijos Įstatus ir pateikę Asociacijos valdybai raštišką prašymą. Sprendimus dėl nario priėmimo, išstojimo bei pašalinimo priima valdyba.

Čia norėčiau pažymėti, kad pagal įstatus valdyba turi pilną teisę priimti ir/ar pašalinti narį.

3.5. Asmuo iš Asociacijos narių gali būti pašalinamas valdybos sprendimu po raštiško įspėjimo apie Įstatuose nurodytų nario pareigų nevykdymą. Pašalintam nariui stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai negrąžinami.

5.1. Visuotinis narių susirinkimas:
5.1.2. renka ir atšaukia pirmininką, valdybą, valdybos pirmininką arba atskirus jos narius;

6.6. Valdyba:
6.6.5. priima sprendimus dėl nario priėmimo, išstojimo bei pašalinimo;

Taigi, kai kuriuos sprendimus galime priimti ir šiuo metu.

Visiškai pritariu visiems pasisakiusiems, kad būtina apibrėžti, dėl ko savanoris gali būti pašalintas, frazė "neatlieka savo pareigų" labai jau abstrakti... Apie savanorių šalinimą per u-18 girdėjau buvo prabilta ne kartą, remsiuos konkrečiais pavyzdžiais:

- žadėta pašalinti dėl netinkamo savanorio aprangos dėvėjimo, apie tai visad kalbama, bet vis vien pasitaiko, kad žmonės ar per trumpą sijoną užsideda, ar iš marškinėlių madų šou daro, taigi nežinau, ar už tai reiktų šalinti, bet krepšinio arena ar koks sporto maniežas nėra tos vietos, kur reiktų demonstruoti savo kūno privalumus ) juk savanoris turi būti kuklus, gražus savo vidumi ir pan...

- labai opi ir subtili yra pinigų ėmimo iš svečių problema, ją sunkoka apibrėžti, ir apie tai niekad nebuvo kalbama visiems savanoriams, na arba aš bent jau negirdėjau. Pasitaikė toks atvejis, kad savanoris gavo piniginį atlygį iš arenos svečių už tai, kad jiems parūpino vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, savanoris net negalvojo, kad daro kažką blogai, manė taip padedantis žmonėms (o juk mūsų pareiga padėti), taigi būtinai reiktų kažkaip apibrėžti, kad privaloma elgtis pagal taisykles, nenusileisti, ir neimti kyšių. Mes neatėjome pasipinigauti, atėjome dirbti savo noru už ačiū... Aišku, čia nepatenka tie atvejai, kai iš anksto organizatoriai žada kažkokį ir piniginį atlygį.

- elgesys. Labai nemalonu buvo matyti, kai savanoriai savo darbo vietoje ir kitiems žmonėms girdint ir matant vartoja necenzūrinius žodžius, slengą ir pan., kai bendrauja su vyresniais žmonėmis lyg tai būtų jų kiemo draugai. Dėl tokių dalykų manau užtektų įspėjimo.

- užkliuvo ir kai kurių grupių savanorių savęs iškėlimas virš kitų: "aš to darbo nedirbsiu, nes man ne lygis", "atvažiavau čia ne tokį darbą dirbti". Tuo labiau, kad buvo prašoma tik kelias dienas padėti, pakeisti žmogų ar pan... Tai labai didelis nepagarbos ženklas savo kolegoms, kurie tą darbą turi dirbti net dvi savaites. Kad tokios labai nemalonios situacijos nepasikartotų būtinai reik darbo sutarčių, kuriose turėtų būti nurodyta, kad prireikus gali būti keičiamos iš anksto paskirtos pareigos, ir arba pasirašai ir sutinki būti perkeltas į kitus sektorius, arba nepasirašai ir visai nedirbi. Griežtoka, bet..

- taip pat reiktų paminėti kažkur kažką tokio, kad savanoris netinkamai įvertinęs savo įgūdžius (pildydamas dalyvio anketą ar pan.), gali būti perkeltas į kitas pareigas.

- savanoriui būna paskirtas konkretus darbas, dažnai pvz. delegacijų atašėms pasakoma, kad turi būti visą laiką su savo komanda ir prireikus padėti, bet šie žodžiai nereiškia, kad ir naktį reik budėti prie savo komandos durų, ar teikti kažkokias papildomas paslaugas, kurios niekuo nesusijusios su savanorių darbu. turi būti išlaikytas tam tikras atstumas tarp savanorių ir varžybų dalyvių, negali būti peržengtos seksualinės ribos, mes nesam koks papildomas free service... (deja, čia ne šiaip mano fantazija). Visus turėtų sieti malonūs darbo santykiai. Nereiktų taip pat eiti į komandų viešbučių kambarius ar pan. Na kažkokį punktą apie darbo santykius ir kas tai tokio būtinai reiktų įrašyti.

- gal dar ką dėl tvarkos apgyvendinimo vietose reiktų įrašyti, na esmė, kad reik gerbti savo ir kitų miegą. Jeigu jau vyksta koks pasisėdėjimas ar panašiai, nedalyvaujantis dėl to negali nukentėti.

- naujiems savanoriams būtinai reik pakartoti, kad negalima nepranešus palikti savo darbo vietą


Tiek prisiminiau dėl tų pašalinimų.

Su mokymais tai kažkaip turbūt dar ne vienam renginy jie nebuvo tokie, kad galima būtų pasakyti, kad išties kažko išmokė, ar iki galo supažindino su būsimomis pareigomis. Tikėkimės, organizatoriai pasimokė. Taip pat, jeigu parašyta, kad tą ir tą dieną tą ir tą valandą turi būti tokie ir tokie mokymai, jie ir privalo būti, dėl tokių dalykų reiktų labai rimtai su organizatoriais kalbėtis.

Kartais organizatoriai netinkamai apskaičiuoja reikalingų savanorių kiekį, būna ir taip, kad išvis beveik nėra ką veikti renginiuose, ir taip tik eikvojamas laikas. Su tuo reik kažką daryti.

Savanoriams turi būti užtikrintas ir tam tikras poilsis, o ne darbas vos ne visą parą. Pavargęs savanoris - blogas savanoris Tai ypač susiję su ilgadieniais renginiais, kur dažnai ir laikas, kada savanoris turi pasirodyti savo darbo vietoje yra neadekvatus, kam ateiti anksti ryte, kai pradėsi dirbti tik po pietų. Aišku, atsiranda ir nenumatytų darbų, todėl reiktų kaskart vis paskirti po kelis žmones, kurie ateis anksčiau, o kitiems leisti pailsėti.
Dar toks dalykas, mes išties sunkiai dirbom ir tikrai nusipelnom nueiti kažkur pasilinksminti, kai žinom, kad rytoj nedirbsim, ar galėsim atsikelti vėliau, mes tikrai bent jau tokį poilsį užsitarnaujam, ir labai buvo nemalonu, kai lkka bendrabučio budėtoja paėmė ir neišleido nieko niekur... Taigi reiktų iš anksto susitarti su tų vietų, kur mus apgyvendins, vadovais, kad bent jau paskutinę dieną, ar dar kokią poilsio dieną, nebūtų jokių problemų su išėjimu ir grįžimu, kada nori... ))

Nors savanoris turi būti visada geras ir padėti, bet reik prisiminti, kokias pareigas mums žadėjo organizatoriai. Reiktų padėti arenų darbuotojams, bet nedirbti už juos (valytojai, apsaugos darbuotojai ir tt.).

Čia taip gan konkrečiai prirašiau viską, kas užkliuvo, bet gal kažkiek padės sukurti tą mūsų kodeksą

Gera idėja, pasidalinti visiems savo mintimis.

1. Labiausiai pasigendu dviejų dalykų: aiškios darbotvarkės (ką, kiek laiko reikės daryti);
konkretaus vadovo (buvo atvejų, kai yra keli žmonės kurie vadovauja, todėl neaišku kurio klausyti, taip pat
eilinių savanorių, kurie įsivaizdavo turį teisę nurodinėti kitiems.)
Tiek per krepšinio čempionatą tiek per Vilniaus maratoną buvo vietų, kur realiai savanoris nebuvo
reikalingas, o stovėjo tik dėl vaizdo. Tokie postai numuša norą savanoriauti.

3. Dėl 2011 metų, tiesiog pamenu 2010 pavasario susirinkimą, per jį kalbėjo apie renginį
Hansa Kaunas 2011, manau, nereikia jo pamiršti, nors ir ne sporto renginys.

Aš taip pat pritariu,dėl darbotvarkės, t.y.darbo laiko. Jei yra galimybės, reiktų atsižvelgti ir į žmogaus amžių, ir į jo sveikatos būklę. Kai buvau šią vasarą Vokietijoje (dalyvavau taip pat čempionate krepšinio,kaip savanorė), ten kiekvienam buvo duotas grafikas, nuo kada iki kada tas žmogus turi dirbti. Visi organizatoriai, t.y. LOC'as su visais savanoriais labai gražiai elgėsi, visada padėdavo. Dėl maisto (vis dėl to finansavimas daug didesnis negu Lietuvoje), valgai kada nori ir kiek nori. Kas dėl tų marškiniėlių, į juos nebuvo žiūrima taip rimtai, kai esi darbo vietoje ir dirbi, tada būk su marškinėliais, tvarkingas, kuklus ir pan. Bet jei tu tiesiog esi arenoje, laisvas nuo visų darbų, jų galėjai ir nedėvėti. Manau, kad taip geriau, negu sakyti : jei tu būsi be marškinėliu, būsi pašalintas.
Taip pat nepritarčiau, kad tarp savanoriu ir varžybų dalyvių turėtų griežtai vyrauti tik darbo santykiai. Gali jie būti ir draugiški (jokiu būdu ne seksualiniai ir proto ribose), ypač kai kurį nors dalyvį, ypač užsienietį pažįsti, ir tai yra galbūt vienintelė galimybė kai gali su juo susimatyti.
Nemanau, kad reiktų į viską žiūrėti pernelyg griežtai. Supraskime vieni kitus, ir viskas bus gerai.
Labai sutinku su Anos pasakymu " užkliuvo ir kai kurių grupių savanorių savęs iškėlimas virš kitų: "aš to darbo nedirbsiu, nes man ne lygis", "atvažiavau čia ne tokį darbą dirbti"." Patį tą pastebėjau, o gal net pati taip ir pasiielgiau (?!), bet tiesiog manau, jog neturėtų kokio nors renginio metu tarp savanorių tvyroti nemalonus jausmas, dėl jų pareigų ir pan. Kad nebūtų taip : kas aš, kokia mano bliuzelė.
Na, manau tiek.

Gintarė B. rašo:

Bet jei tu tiesiog esi arenoje, laisvas nuo visų darbų, jų galėjai ir nedėvėti. Manau, kad taip geriau, negu sakyti : jei tu būsi be marškinėliu, būsi pašalintas.

Kiek aš esu pastebėjęs, tokios taisyklės būdavo taikomos tik darbo metu - jei tuo metu nedirbi, tikrai neprivalai dėvėti savanoriavimo aprangos.

Ačiū visiems padėjusiems ir pasakiusiems savo nuomonę šia svarbia mums tema. Dar liko viena savaitė iki vasario 8 dienos susirinkimo - susirinkusi valdyba apsvarstys visus pasiūlymus ir susirinkimui pateiks galutinę deklaracijos versiją jūsų teismui.

Deklaraciją (kaip ir kitus mūsų failus) visada galite rasti svetainės skiltyje "Failai" - > http://www.sportosavanoriai.lt/wp-content/uploads/2011/02/Deklaracija-d%C4%97l-sporto-savanori%C5%B3-statuso-Lietuvoje_koreguota.doc